A good end of a good day.

spalio 12, 2008

Vakare dar nuėjau su geru draugu į kiną. Retas atvejis, kai mane įkalba nueiti į komediją. Bet pasirodo, man pasisekė ir pataikiau į tikrai vertą pažiūrėti filmą.

Burn After Reading

Scenarijus ten toks truputį keistas, bet tai vienas tų žiaurių jumoro filmų, kur minties yra tiek, kiek sugebi pamatyti pats – tuo jis man primena Borato filmą (kurį aš taip pat labai vertinu).

Pagrindinis dalykas, kurį pamačiau – man pasirodė, kad kūrėjai šaipėsi iš to, kiek absurdo generuoja žmonės, rimtais veidais ir giliai tikėdami tuo, ką daro. Supainiota istorija, kurioje “panašu, kad visi miega su visais” ir po to dauguma išsižudo, dėl pačių kvailiausių priežasčių (pvz. – netyčia) ir nesusipratimų. O keliuose intarpuose filme CŽV agentas sutrikęs raportuoja savo šefui apie tai, kas žingsis po žingsinio vyksta keleto paprastų žmonių (iš kurių, taip jau atsitiko – vieną jie sekė) gyvenime, ir šefas nieko nesuprasdamas klausosi, manydamas, kad tai kažkoks idiotizmas, bet tikram gyvenime jo manymu taip lyg ir neturėtų būti. Ir galų gale istorija baigiasi visiškai nesąmoningai, ir CŽV šęfas su tuo pačiu sutrikusiu agentu nusprendžia, kad jie suprato, jog nieko nesuprato (“He killed the guy, sir.”; “Why?”; “… we don’t know.”), ir atsidusę iš palengvėjimo, kad situacija vienaip ar kitaip baigėsi, užverčia bylos blanką (“What did we learn from all that? Well, I guess – not to do that again.” ….. “Though I sure as hell don’t know what it is that we did…”). Manau, filme jie atstovauja sveiko proto žiūrovo reakciją į visą absurdą (tik filme jiems visa tai nejuokinga).

“Sveiko proto žiūrovo” – gan salyginai, nes panašu, kad šiuo atveju režisieriaus jumoro jausmas yra truputį geresnis, ir jo pašaipa krenta ant žiūrovų, kurių dalis patys to nežinodami juokiasi patys iš savęs. Jei žmonės dažniau pasivargintų pažiūrėti į save iš šalies, jų reakcija, ko gero, būtų panaši į to CŽV šefo, kuris su ‘wtf’ išraiška klausėsi agento raporto.

***

Einant namo – nepretenduoju į supratimą, ką režisieriai norėjo savo filmu pasakyti, bet tai, ką jame pamačiau, sukėlė daugybę audringų apmąstymų, trukusių visą likusį vakarą – apturėjau ne vieną nemalonią saviironijos akimirką, kai pažiūrėjęs į savo gyvenimą tegalėjau konstatuoti, kad absurdo irgi esu susikūręs nemažai, ir pasišaipyti iš savęs ir iš to, kaip išėjo kai kurios reikšmingesnės situacijos, ir kitąkart tarsi ne apie save paklausti: ‘wtf did I do that?..”

***

O dabar, po neįsivaizduojamai ilgo laiko, daugybę minučių praleidęs savyje, pagaliau vėl vėlų vakarą leidžiu klausydamasis Andriaus Kaniavos. Iki laimės tetrūksta labai nedaug…🙂

3 atsakymai to “A good end of a good day.”

  1. gyvulys said

    welcome back😉

  2. […] pažiūrėjus filmą “burn before reading”, kurias paminėjau post’e “A good end of a good day” Nedeklaruotas mano mokytojas ir mentorius. Vienas iš kelių mano labiausiai vertinamų […]

  3. G said

    o ko truksta iki laimes? Kas tas tiek nedaug?

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: