Apie žmones, kuriais pasitikima.

sausio 21, 2009

Prisipažinsiu – aš labai mėgstu stebėti operacijas. Bet chirurgas, skubantis atlikti širdies operaciją aštuoniolikmečiui jaunuoliui, kad tiesioginės transliacijos žiūrovai per transliacijai skirtą valandą spėtų pamatyti rezultatą, mano manymu, smarkiai ištempia, jei ne peržengia, medicininės etikos ir apskritai paciento pasitikėjimo juo ribas.

Ypač, kai ta operacija yra sudėtinga vožtuvo plastika, su didele tikimybe komplikacijoms nuo mažiausių operacinės technikos netikslumų, ir kai chirurgas filmavimo metu iš skubėjimo pridaro kvailų klaidų.

Aš, žinoma, ne chirurgas, bet come on – kai kuriuos dalykus suprasti užtenka turėti galvą ant pečių.

Ir galų gale vistiek paaiškėjo, kad transliacijos grafikas buvo suplanuotas būti pakankamai lankstus, kad ji galėtų būti pratęsta dar bent pusvalandį ilgiau. Nors jei taip ir nebūtų, skubėjimas dėl šitokios trivialios priežasties per šitokią operaciją vistiek, mano manymu, nebūtų pateisinamas.

Žinau, kad čia gaunasi, kad paršelis kritikuoja astronautą, bet tai pala – kuris iš mūsų čia turėtų turėti griežtesnį požiūrį į atsakomybę už kitą žmogų? Man ir nereikia – manęs prie operacinio stalo niekas ir neleidžia.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: