Apie religijas ir šventyklas.

balandžio 3, 2009

Kodėl, kai nori atnaujinti blog’ą, visada kol atsinešį mintį iki jo, ta mintis spėja nublankti?..

Visi mes religingi. Ir tik tie, kuriem pasiseka, turi tik vieną religiją. Tai dažnai būna apgaulingai paprastos ir geros religijos, bet jų šventyklų kiemuose, už širdies sienų, dažnai liepsnoja didžiuliai aukojimo laužai, kuriuose dega svajonės, norai, mintys, planai, jausmai… bet kas, kas prieštarauja tų religijų švelniam ir visų priimamam viešpatavimui.

Šios religijos ateina ir įsitvirtina lygiai taip, kaip tai padarė Hitleris – griausmingai aidint pritarimo ovacijoms. Arba aidint nepritarimo tylai, asmeniui vienumoje pasmerkiant save kančioms ant vienišo aukuro religijos, už kurią, visų nuomone, yra kurkas geresnių.

Daugumai tai yra: profesija, tėvų atvaizdas, tikėjimas, įvaizdis, pinigai, panieka ‘žemesniems’, politika, ir panašiai.

Mano religijos yra – laisvė, intelektas, svajonės, ištikimybė tikriems draugams, iššūkiai, baimė gyventi, tėvų atvaizdas, saugumas, ir panašiai.

Kai kurios kiek apleistos, kai kurios prieštarauja viena kitai, dauguma yra priimtos nesąmoningai, dalies norėčiau atsikratyti, dal norėčiau atgaivinti…

Kiekvienos laužuose dega tas pats žmogus. Nepaisant to, kad nei apie vieną jis beveik nieko nežino.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: