Netikėtas ir labai geras

kovo 2, 2010

Apie Laiką…

Tegul užtenka laiko iššūkiams. Tinginystei. Evoliucijai. Paieškoms. Švelnioms avantiūroms. Atradimams. Tobulėjimui. Neskausmingoms klaidoms. Eksperimentams. Akiračio plėtimui. Nepavojingiems ekstremalumams. Patirčiai. Azartui. Atsakomybei. Adrenalinui. Sveikai euforijai. Savarankiškumui. Drąsai. Brandai. Pokštams.

Tegul visada užtenka laiko pakelti akis į dangų. Išgerti rytinės kavos. Nusišypsoti eismo kamščiams. Perklausyti bent vieną dainą, kuri atima protą ir grąžina sparnus.

Tegul užtenka laiko bent kartą per savaitę aplankyti draugus jų namuose ir paglostyti jų kates, jei jos neprieštarauja. Tegul užtenka laiko darbams, kuriuos gera nudirbti, ir nerūpestingoms vakarienėms po sėkmingos darbo dienos.

Tegul užtenka laiko mokytis naujų dalykų – nesvarbu, vairuoti, žiesti puodus ar kalbėti ispaniškai. Tegul užtenka laiko palaistyti visas gėles ir uždegti visas žvakes na muose, kai į svečius ateina seni seni draugai. Tegul užtenka laiko nusivalyti batus ryte ir perskaityti bent vieną puslapį geros knygos vakare.

Tegul užtenka laiko pastebėti, kaip viskas keičiasi. Pamatyti pirmą žolę ir pirmą sniegą. Išgirsti pirmą paukščio čiulbėjimą. Suskaičiuoti kiekvieną krintančią žvaigždę. Prisiminti, kad tokios didelės pilnaties jau seniai nebuvo. Pajusti, kaip šyla vanduo ežere. Užfiksuoti, kad švinta vis anksčiau, o temsta – vėliau. Klausytis klajojančių lapų čežėjimo. Prisiminti žiemas, kuomet per Kalėdas būdavo tikro sniego. Ir pasakoti apie jas savo vaikams ar sūnėnams.

Tegul užtenka laiko susitikti su savo tėvais. Išgerti su jais gero vyno ir prisiminti savo vaikystę. Ir pasakoti juokingus nutikimus.

Tegul užtenka laiko apsikabinti tuos, kuriuos džiaugiesi sutikęs. Tegul užtenka laiko užrašyti atviruką tiems, kurie švenčia. Nupirkti gėlių, kad ir kaip tai banalu. Dailiai supakuoti dovaną, na ir kas, kad ji labai greitai bus išpakuota. Parašyti kad ir patį paprasčiausią mail’ą, jei su džiaugsmu staiga prisiminei kažkokį žmogų. Tegul užtenka laiko su geriausiais draugais išgerti šampano. Ir iki paryčių klajoti po miestą. Paskui pusryčiauti drauge.

Tegul užtenka laiko jausti. Naktinį vėjo atsidusimą, kai pavasarį miegodamas netyčia iškiši kojas iš po apkloto. Draugo balso pasikeitimą, kai kažkas nutinka. Artėjantį lietų, kai netikėtai užsimanai miego. Būsimus pokyčius, kai tavo mieste prašiaušia naujas skersvėjis. Gražų senamiesčių sienų kreivumą, atsiradusį nuo laiko, tinko ir nutikimų naštos. Rauplėtą medžio žievę po savo delnu. Nuovargį, į kurį gera panirti. Nemigą, kai negali užmigti iš nuostabos. Žiogų čirpimą liepos naktyje, kurio beveik negirdėti. Smėlį po kojomis. Akmenis. Vandenį. Jūrą. Liūtį. Mišką. Žemę.Orą. Vėtrą.

Tegul užtenka laiko sau. Tylai. Savimeilei. Miegui.

Tegul užtenka laiko rinktis pačius pačiausius dalykus. Stipriausias knygas. Kiečiausius filmus. Dar nebandytus kokteilius. Tikriausius draugus. Gryniausius žodžius. Geriausius pakeleivius. Ir savo kelią.

Tegul užtenka laiko pasakyti. Ir išgirsti. Paleisti ir sulaukti sugrįžtant.

Tegul visiems ir visada šioje Žemėje užtenka laiko mylėti, bandyti ir džiaugtis.

***

Radau pas Bernardą Vasiliauską facebook’e, o autorius – nežinomas.

http://www.facebook.com/note.php?note_id=278697409463

Vienas atsakymas to “Netikėtas ir labai geras”

  1. girmu* said

    Tikrai kad, nuostabiai gražu..🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: